Pabudimas
Bedugnė Pykuolio Ir Deivės sapnų karalienės buveinė... Ateik ir amžių pabūk Prie mirštančios lopšyje Šiaurinės Kvapą griuvimo sugauk, Rankas daužyk į uolą, Saulę juodą prikelk, Mėnulį, sniegynų valdovą Liepsną-gyvatę tujen paleisk! Ne ženklą! Gyvą ugnį! Vėją mirusį tujen prikelk, Akmens nebylų liežuvį! O tada, bėk, nerki į jūras, Ant kalno vilku tujen stauki! Karo ragą speigu tujen pūsk: "Aš gimiau! Plieną man grūdink!"
Submitted by Corpse Grinder — Jun 22, 2026
Akmeninėj, kalną spaudžiančioj, sienoj Sukos ir švietė Sidabrinės Saulės Simbolis, Paklydęs tarp gyvenimo medžių Ir pūvančių aukų, nuneštų Baltų Šunų deivei. (Tai jis kruviną kvaitulį Sukėlė Aštuoniaspindulių Žvaigždžių.) Raiteliai prajodami naktį, (Jie snaudė ant vėjo greitumo žirgų) Į gurgiančias samanas sutrypė Žvėrių kailius ir dantų karolius (ant jaunų baltų kaklų paliko jie žaizdas aštrumo peilio) - Kaip kad balti, tiršti dūmai Išnyksta varnos juodumo plaukuose, Ir atsiveria Karo Sėjėjo Sauja.
Submitted by Corpse Grinder — Jun 22, 2026
Išplaukusius laivus Skandino vėjas- Audros širdis ir kraujas Griausme laivų stiebai virpėjo, O bures draskė bangos Laivai vis skendo skendo, O vėjas kėlė keistus, stebėtinai keistus Pasaulio skęstančiojo ženklus... tai buvo liekanos ginklų ir karo šūkių, Veiksmų, nepaliestų smėlėtom rankom.
Submitted by Corpse Grinder — Jun 22, 2026
Išjojo bernelis per kalnus, per klonius Išjojo bernelis per žalias girias... Toliuos ugnys dega, karo ragas kviečia - Tuoj pamiklinsim kardus! Greitas pilkas vėjas Širdy neša gėlę, kraujy - mirtinus nuodus... Išjojo bernelis per kalnus, per klonius Išjojo bernelis per žalias girias... Oi, atsigers gi žemė kruvino lietaus, Oi, ilgai dar slenkstis ašarotas lauks. Mūšio platus laukas, Griūnantys žirgai... Toli dar girdėti mirštančiųjų klyksmai. Išjojo bernelis per kalnus, per klonius Išjojo bernelis per žalias girias... Danguj juodi paukščiai, Kibirkštys žemai... Kardai blyksi, lūžta - Rimsta jau kariai... Apsisukę paukščiai, Tykūs pranašai, Žinią juodą neša, Plaikstos pelenai... O tu juos vesk, Ugnie, vesk, Gabija Gabijėla, Ten kur pasibaigia devynios upės ir kur prasideda jūra, kur viskas baigiasi ir viskas prasideda, Gabija Gabijėla, Vesk kur leidžiasi saulė, kur kyla mėnulis, ten kur jūra, Gabija Gabijėla, Iš kur vėl ištekės vienuolika upių jūrų, Gabija Gabijėla, Niekas neišnyksta ir viskas išnyksta, veidai išnyksta, akys išnyksta, Gabija Gabijėla, Vartelius jiems atkelk, atkelt vartus ir vesk, Gabija Gabijėla, Tavo karštos iš šaltos rankos, sniegas ir ledas, kraujas ir ugnis, Gabija Gabijėla, Tyvuliuojantys juodi debesys ir baltas sniegas, viskas ir niekas, Gabija Gabijėla.
Submitted by Corpse Grinder — Jun 22, 2026
Ežerai su apsiverkusiom nendrėm Prakeikė mano troškimą Tapti kardu, šaldančiu ugnį ir Tirpdančiu ledą... Žirgai viesulai žvirgždą išmynė Nešė nakties karaliui karūną... O jis, plėšantis juoką saulės vaikaičių, Burną pravėręs giliai kvėpavo... Bet vistiek buvo šalta... Žvelgiau į akis, kuriose trūnijo Ąžuolo lapai, Likimo veidai visą laik būna juodi Likimo simfonija, vėjo melodija, Užmigusios saulės sonata Bet visgi kas nukalė tą karūna Aš bandau sužinoti Ogi kalviai kalveliai, Kalę ginklus Didžiajam Perkūnui, Palaiminti klysmo apuoko...
Submitted by Corpse Grinder — Jun 22, 2026
No lyrics have been submitted for this track yet.
Reikėjo žengti tris žingsnius, Kad pajust Laužų vos bežėruojančių kaitrumą, O jis sustingęs žvelgė į Rytus, Ten saulė užsimerkus Laukams drabužį audė naują... Reikėjo žengti tris žingsnius, Kad virst Mirties paukščiu, snapu suskaldžiusiu Geltoną nendrės stiebą, O jis sustingęs žvelgė į Rytus, Tenai Mėnulis, išdegintomis akimis Laivus greitus į jūrą bundančią Jau leido...
Submitted by Corpse Grinder — Jun 22, 2026